Lietuvos radijas, gyvuojantis jau daugiau nei 90 metų, per savo istoriją transliavo šimtus tūkstančių muzikinių kūrinių. Iš viso šio lobyno projektui bus išsirinktas 100 auksinių dainų: populiariausių, visiškai pateisinančių hito sąvoką, užauginusių ne vieną kartą ir formavusių lietuvių muzikinį skonį.

Sudaryta Atrankos komisija, kurios gretose – įrašų kompanijų leidėjai, muzikologai, LRT radijo laidų redaktoriai, žurnalistai išrinks geriausių kūrinių 100-uką, atsižvelgdami ir į LATGA pateiktus grojamiausių kūrinių archyvinius duomenis, ir į visą šalies muzikos istorijos raidą.

Dainos pasieks TV projektą „Dainuoju Lietuvą“ ir bus išskirstytos į 10 laidų taip, kad nesikartotų vienas laikmetis ar tie patys autoriai, be to, visi kūriniai turėtų būti panašaus kokybės lygio.

Šių laidų ciklas įgaus naują formatą. Tai bus šeštadienio vakaro muzikinis šou su charizmatiškais, žiūrovų mėgiamais vedėjais ir ne tiek komisijos, kiek gerų istorijų ir muzikinio išmanymo turinčių pašnekovų susėdimą prie apskrito stalo.

Tai gali būti muzikologas Viktoras Gerulaitis, muzikos apžvalgininkas Ramūnas Zilnys, scenos senbūviai: Egidijus Sipavičius, Aleksandras Ivanauskas-Fara, Džordana Butkutė, Andrius Mamontovas, Saulius Urbonavičius-Samas, buvę kultinių TV muzikinių laidų vedėjai Asta Stašaitytė-Masalskienė, Kazimieras Šaulys, Marijus Mikutavičius, Greta Jansonaitė, Martynas Starkus, prodiuseriai Aurelijus Silkinis, Audrius Giržadas, Vilija Grigonytė, dainuojantys aktoriai Kostas Smoriginas, Olegas Ditkovskis, Andrius Kulikauskas ir kiti.

Žiūrovus įtrauks jų pasikalbėjimai apie lietuvišką muziką, pateikti negirdėti, galbūt dabar jau – ir istoriniai ar net anekdotiniai faktai, kaip buvo leidžiami vieno ar kito atlikėjo albumai, kokiomis chaosiškomis aplinkybėmis gimė kažkuris hitas, kaip kūrėsi Lietuvos muzikos verslas.

Kiekvienoje konkursinės atrankos laidoje skambės dešimt kūrinių, studijoje jie bus atliekami ne savų autorių, o kitų žinomų atlikėjų: Donato Montvydo, Justės Arlauskaitės-Jazzu, Romo Dambrausko, Vido Bareikio ir kt.

Kiekvieną dainą, prieš jai nuskambant TV studijoje, trumpai (po priedainį) atliks visų Lietuvos regionų žmonės iš skirtingų socialinių sluoksnių. Tai gali būti ir gydytojai, ir turgaus prekeiviai, žvejai, bendruomenės, studentija, chorai ir pan. Taip bus pabrėžiamas dainos nacionalinis populiarumas „šitą dainą žino visi“, įtraukiamas žiūrovas ir jo aplinka, sukuriamas visos Lietuvos dalyvavimas geriausio šimtmečio kūrinio rinkimuose.

Kiekvienos laidos pabaigoje apskritasis stalas paskelbs savo verdiktą – muzikos profesionalai dainas suskirsto pagal vietas dešimtbalėje lentelėje, 3 kūrinius iš 10 siunčia į kitą etapą. Savo ruožtu, TV žiūrovai išreiškia savo nuomonę skambindami trumpaisiais telefono numeriais ir skirdami savo balus mylimoms dainoms. Balsai taip pat konvertuojami į balus nuo 1 iki 10 ir lentelės pozicijas. Įtakos turės ir lrt.lt interneto portalo naršytojų nuomonė: jie nuo projekto pradžios rinks dainą, kuri verta būti pripažinta geriausiu nacionaliniu kūriniu.

Trys aukščiausias pozicijas užėmusios dainos (sudėjus profesionalų ir žiūrovų balus) automatiškai keliaus į pusfinalius, ten bus išmaišytos ir paskirstytos per tris laidas. Trijuose pusfinaliuose daugiausiai palaikymo sulaukę kūriniai pateks į finalą: po 3 kūrinius iš 3 laidų, taigi, iš viso finale bus 9 dainos iš konkursinių laidų, o dešimtoji finalo daina bus ta, kuri triumfuos lrt.lt rinkimuose.

Šiose keturiose pusfinalių/finalo laidose prieš kūrinio atlikimą jo kilmę atskleis kompozitoriai, tesktų autoriai, studijų bitės, melomanai. Tai bus pateikta trumpais, vizualiai patraukliais filmukais

Pirmoje laidoje Rondo atliko legendinę savo „Egle, mano sese“, Violeta Riaubiškytė – savo firminę „Ramunę baltąją“, Girmantė – kadaise Danutės Neimontaitės dainuotą „Vėjas man pasakė“, „Saulės kliošas“ – kultinį Benjamino Gorbulskio hitą „Mėlynos gatvelės“, Egidijus Sipavičius – savo paties prieš keletą dešimtmečių išpopuliarintą „Antilopę“, Oviijus Vyšniauskas – nuo jo neatsiejamą „Išdalinau“. Tuo tarpu Jurga Šeduikytė naujai pristatė bene labiausiai su Atgimimu susijusią Eurikos Masytės „Laisvę“.